Ar gali būti, kad pagrindinė problema yra ne psichiką veikiantys medikamentai, o santykis su savimi ir supančiu pasauliu? Šis santykis kaip tik ir gali būti keičiamas, nustojus vartoti vaistus ir siekiant prie jų nebegrįžti. Tai iššūkių kupinas kelias, galintis sukurti visiškai naujos kokybės ir verčių gyvenimą.
Mano ypatingas dėmesys krypsta į psichoaktyvių medikamentų vartojimą, piktnaudžiavimą ir priklausomybę, itin rimtus psichikos sveikatos sutrikimus paliekant spręsti kitiems specialistams.
Priklausomybės nuo psichoaktyvių medikamentų grėsmė iškyla tada, kai asmuo pradeda teisinti tokių medikamentų vartojimą kaip vienintelę ar pagrindinę priemonę, kuri gali išspręsti tas gyvenimo problemas, kurių pats asmuo imtis spręsti nenori ar nemano galįs.
Vaistų pagalba galima siekti tapti „sveikesniu“, gal net „normaliu“, keisti pojūčius, išgyvenimus, būtį, siekti malonumo ar išvengti nemalonumo, transformuoti savo būsenas ir net „supančią aplinką“. Kadangi psichoaktyvūs medikamentai neskatina ilgalaikių vidinių asmenybės pastangų ir pokyčių, nutraukus jų vartojimą ar šokinėjant nuo vienų vaistų prie kitų, gali paaiškėti, kad vien tik simptomų slopinimas sunkumų neišsprendžia.
Galima priklausomybės nuo medikamentų eiga:
- Tabletė kaip psichologinių problemų sprendimo būdas (klaidingas problemos ir sprendimo santykis);
- Pirminiai malonūs pojūčiai pavartojus – atsipalaidavimas, nusiraminimas ir manymas, kad problemos išsisprendė (iliuzija);
- Besikartojantis noras vartoti vaistus ir „gydytis“ toliau be papildomų psichoterapinių ar kitų priemonių (psichologinė priklausomybė);
- Bloga savijauta nepavartojus vaistų (fizinis pripratimas: pavartojus medikamentų apima komforto būsena, o liovus vartoti prasideda abstinencija);Augančios vaistų dozės, kitų, naujų medikamentų išbandymas ir kaitaliojimas (didėjanti tolerancija: savarankiškas papildomų vaistų įsigijimas be gydytojo nurodymų).
Asmeniškai man, ryškiausi ir baisiausi priklausomybės nuo psichiką veikiančių medikamentų požymiai:
- Padidėjusi tolerancija medikamentų poveikiui;
- Medikamentų vartojimas nepaisant nustatytų rekomendacijų ir žalingų pasekmių;
- Irzlumas, perdėtas jautrumas, iškreiptas realybės pojūtis;
- Konfliktai su aplinkiniais ir pačiu savimi;
- Nerimas, depresija, įtampa, nemiga, panikos priepuoliai, nuotaikų kaita;
- Atsirandanti ir su laiku stiprėjanti abstinencijos būsena;
- Bejėgiškumas ir grėsmingas santykis su pasauliu.
Psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, su juo susijęs mąstymas ir liguistas potraukis yra išmoktas elgesys, kuris nesusiformuoja per vienerius metus, todėl negali pasikeisti per kelis mėnesius. Net priėmus sprendimą atsisakyti medikamentų ir pasiryžus iškęsti abstinencijos periodą, teks ilgą laiką pažindintis su savimi ir kurti save iš naujo, jeigu motyvacija nebevartoti vaistų yra pakankamai tvirta. Kurį laiką tik ji gali padėti nutraukti vaistų vartojimą ir negrįžti prie jų, vos susidūrus su ankstesnėmis situacijomis ir iššūkiais: konfliktu, stresu, nemiga, įtampa, netektimi, nusivylimu ir net kadieniu liūdesiu.
